pasiausti

1 pasiaũsti, pasiaũčia (pàsiaučia), pàsiautė Rtr, DŽ¹; N, L 1. tr. parišti, pavilkti po apačia: Reikėjo pasiaũsti kailinukus po burnosu Up. Skepetą pasiaũčia ana po kailiniais J. | refl. tr. Š, Brž: Ar pasìsiautei kailinukus į apačią? Up. Neturi nei ko apsisiausti, nei pasisiaũsti Skdv. ║ pakišus apgobti: Vieną žąsį po vieno [sermėgos] žambo, antrą po antro pasiaũtęs neša PP62. Motina švenčiausia pàsiautė griešnyką po savo ploščelio (ps.) Šts. 2. tr. SD¹128, RtŽ pasijoti: Par sietelį pàsiautei miltus, kad ašakikių nebūtų Šmk. Pasiaũsk, Onike, miltų kankolynei Kv. Jei kas pasiaũtę bėralų duoną kepė, tai skaitės ne duona, ale pyragas Prng. | refl. tr.: Pasìsiaučiau bėralelio, pasikepiau pyragelio Prng. ║ Kal, Kv, Klt, Slk pavalyti grūdus kratant, sukant sietu, rėčiu: Pasiaũsk grūdus, ryt malūnan važiuosiu Trgn. Siaučiaũ, siaučiaũ, net rankos sopa. Gal tu pasiaũstum ben kiek Ut. Pasiautus smulkiejai [grūdai] nubirsta Tl. Jagu smilčių yra, su rėčiu pasiausk grūdus J. 3. tr., intr. atsivėdėjus mesti, sviesti: Kad paėmęs akmenį pasiausiu, tai nežinosi nė pats ką daryti! Up. Paėmę pàsiautė su krėslu ir išmušo dantį Žlp. Ka pasiaũsu – kaji kur nūlėkė! Lk. Kad pàsiautė (pastūmė) vaiką! Ds. Tas už tų grąžtų, ka pàsiautė (išginė, išstūmė) lauka! Ar. | Aštuonių metų mergelikę vėjas po vienu ratu pasiautęs (nubloškęs) TP1881,12. Kad pàsiautė tokiom sprogstančiom žarijom! Krč. ^ Lenk saulę ir mėnesį, o žvaigždes pasiaũsk (laikykis pirmųjų, ne paskutiniųjų?) Sch95, M, TŽV625. 4. tr., intr. paberti, pabarstyti: Ant aslos pasiausdavo smėlio arba smulkių žvirgždų, klodavo paruošto šlyno ir basais kulnais mindavo rš. Vištos išsigando ir suplasnojusios pasiautė nusišėrusias plunksnas P.Cvir. ║ paskleisti: Kartais kokia nors moteris stipriais kvepalais pasiausdavo po nosimi P.Cvir. ║ N patiesti. 5. intr. Kp smogti, užkirsti: Pàsiautė pačiai iš rankos Rdn. Nors akla, sau tako nematau, bet kuriam tik botarainiu pasiausiu – devynios pampos iššoka Žem. Kai pàsiautė kardu, galvos kaip kopūstai lėkė (ps.) Srv. 6. intr. smarkiai užsimoti, mostelėti: Einant pro duris lauko, pàsiautė su peiliu Užv. Jis kad krapijo bites pasiaũsdamas Lnkv. Va šitaip semk! Kai semdamas pasiautì, gali viedras nusimaut Lnkv. ║ tr. plačiai užsimojus išpjauti (pradalgę): Pradalges pasiaũsu kaip par tą bakavąją Lkv. 7. tr. mesti, blokšti į šalį: Važį pasiaũčia į šalį NdŽ. ║ intr. pasiduoti, mestis, pasukti, nueiti kuria kryptimi: Bėrutė, turbūt to šveitimo pasibaidžius, šoko iš karto bėgti, o prie savo kiemo vartų ir vėl pasiautė į šalį rš. Gal pasiaũsi į kitą kaimą? Čia visus apejai Grd. | refl.: Pasisiaũskime šitan kraštan, gal grybų daugiau užeisme Vdšk. 8. intr. LL157, Šlčn, Jnšk pažaisti, paišdykauti, padūkti: Vaikis pàsiautė su krovėja, ir abudu nu vežimo nurietėjo Tv. Mergina išlepinta, mėgsta pasiausti, o tu pavydus ir keršus, tad ją užbaustum V.Kudir. Vaikai norėjo su juo (ančiuku) pasiausti J.Balč. Šunes pasiaũčia po kiemą NdŽ. 9. intr. pasilinksminti, paūžti: Tada Gargantiua taip pasiautė su savo didele kuopa rš. 10. refl. smarkiais gūsiais papūsti: Bais smarkus žiemys [vėjas], pasisiaũčiantis Lel. 11. tr. NdŽ pavogti, nukniaukti: 12. intr. šnek. įstengti daug suvalgyti: Al' ans pàsiauta, pàsiauta: nėšių užtenka (juok.) Lkv. \ siausti; antsiausti; apsiausti; atsiausti; dasiausti; įsiausti; išsiausti; nusiausti; pasiausti; parsiausti; persiausti; prasiausti; prisiausti; susiausti; užsiausti